Istorija
Nuo vikingų laikų Baltijos jūra buvo svarbus prekybos ir karų kelias. Viduramžiais Skandinavijos vikingai kovojo su Pomeranijos slavais dėl jūros kontrolės. XIV amžiaus pabaigoje Kryžiuočių ordinas kontroliavo pietines ir rytines Baltijos pakrantes. Vėliau Hanzos sąjunga tapo stipriausia ekonomine jėga šiaurės Europoje. Baltija buvo naudojama prekybos keliams tarp tos sąjungos miestų. XVIII amžiuje, kai Rusija ir Prūsija tapo dominuojančios tame regione, buvo vykdoma labai daug prekybos, ne vien Baltijoje, bet ir Šiaurės jūros regione. Pirmojo pasaulinio karo dalis vyko Baltijos jūroje. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija naudojo visą pietinę ir dalį rytinės pakrantės, okupuodama Lenkiją ir Baltijos valstybes. 1945 m. Baltijos jūra tapo masine kapaviete žmonėms, kurie paskendo visų laikų didžiausioje jūros katastrofoje. Rusijos povandeniniai laivai paskandino 3 vokiečių pabėgėlių laivus: Wilhelm Gustloff, Goya ir Steuben, žuvo virš 20000 žmonių. 2005 m. grupė Rusijos mokslininkų pranešė apie virš 5000 paskendusių lėktuvų, karo laivų ir t.t., dauguma iš Antrojo pasaulinio karo. Kai 2004 m. Lenkija ir Baltijos valstybės prisijungė prie Europos Sąjungos, Baltija tapo beveik vidine ES jūra.
Baltijos jūra vilioja nuskendusių laivų gausa. Šiandien diena daugybė skenduolių vis dar nėra surasti, arba prie jų nėra buvęs nei vienas naras. Tai daro nardymą Baltijoje begalo įdomų, nes žmonės gali jaustis kaip ekspeditoriais, tyrinėtojais.